Naujas vilniaus gatvių standartas

Šis standartas – tai naujos, aukščiausios kokybės gatvės Vilniui ir vilniečiams. Juo grąžiname požiūrį, kad gatvė yra pagrindinė miesto viešoji erdvė, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas. Gatve laikome viską, kas yra tarp pastatų fasadų: pėsčiųjų ir dviračių takus ar juostas, želdinių juostas, važiuojamąją dalį.

Per gatves patiriame miestą, todėl jos turi būti saugios ir patogios pirmiausia žmonėms, o ne transporto priemonėms.

Standarte – praktikų rinkinys ir gatvių vizija, kurias realizuodamas Vilnius siekia turėti geriausias, žaliausias ir patogiausias miesto viešąsias erdves.

Dokumentą sudaro dvi dalys: 12 miesto gatvių principų ir 5 teminiai skyriai, detalizuojantys šiuos principus.

Standartą kūrė skirtingų sričių specialistai – architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, apšvietimo specialistai, su projektų įgyvendinimu susiję Savivaldybės atstovai. Todėl dokumentas tapo visapusiu ir integruotu praktiniu gidu.

Prie jo išpildymo prieita per teminių dalių ir joms reikalingų sprendinių analizę, geriausių praktikų paieškas tiek Vilniuje, tiek užsienyje ir bendras diskusijas, per kurias surasti būdai, kaip teoriją pritaikyti praktiškai.

Standarto kūrėjai: MMAP – Martyno Marozo architektūra ir planavimas, Do Architects, Gyvas miestas, Vilniaus apšvietimas.

Šis standartas yra pagrindinis dokumentas projektuojant Vilniaus gatves. Kiti patvirtinti savivaldybės dokumentai (rekomendacijos dėl pėsčiųjų, dviračių projektų, dangų ir pan.) taikomi tiek, kiek neprieštarauja standartui ar praplečia jo sprendinius.

Jei standartas prieštarauja kitiems teisės aktams (pvz., statybos techniniais reglamentais), tokie atvejai aptariami individualiai su atsakingais Savivaldybės padaliniais ar darbo grupėse, prisitaikant prie galiojančio teisinio reguliavimo iki kol reguliavimas bus patobulintas. Dėl teisės aktų neatitikimų operatyviai kreipiamasi į institucijas inicijuojant jų pakeitimus.

Standartas praplečia požiūrį ir į susiformavusį teisinį reguliavimą, leidžia eksperimentuoti ir tobulinti esamas taisykles pagal geriausius Vilniuje, Lietuvoje ir užsienyje taikomus sprendinius.

Visi mieste vykdomi gatvių infrastruktūros ar jos elementų tvarkymo darbai vykdomi tik tuomet, kai užpildomas 12 principų kontrolinis sąrašas (žiūrėti 20–21 dokumento psl.)

Už kiekvieno iš 12 principų įvertinimą atsakingas tam tikras Savivaldybės specialistas. Principo atitikimas, dalinis atitikimas ar neatitikimas principui užfiksuojamas. Pagal pastabas diskutuojama ir siūloma, kaip koreguoti projektus ar sprendinius. Jei nėra būdų pašalinti neatitikimams, užfiksuojama priežastis.

Prie standarto reikalavimų siekiama priartinti ir tuos projektus, kurie parengti iki standarto paskelbimo, kiek tai leidžia aplinkybės – pavyzdžiui, pakreipti tako trajektoriją saugant medį, taką numatyti toliau nuo gatvės įrengiant krūmų ir medžių juostą ir panašiai.

12-oje principų atsispindi visi esminiai iššūkiai, kylantys šiandien projektuojant ir transformuojant gatves pagal naujus kokybės standartus.

Taikydami 12 principų patikriname, ar parengti projektai ir planuojami darbai gatvėse atitinka miesto gatvių viziją. Teminiai standarto skyriai – geometrijos, želdinių, medžiagų, mažosios architektūros ir apšvietimo – praktiškai paaiškina, kaip spręsti esminius gatvių projektavimo iššūkius ir kokius sprendinius parinkti.

Tobulinant standartą principai taip pat galės būti peržiūrėti, juos pritaikant prie kylančių iššūkių.

Daugelyje pagrindinių miesto gatvių greitis yra 50 km/h, ramaus eismo gatvėse, esančiose arčiausiai gyvenamosios aplinkos – 20 arba 30 km/h (dalyje jų iš anksčiau likęs 40 km/h greitis). Standartas numato, kad miesto gatvėse greitis toks ir liks – 50 arba 20–30 km/h.

Visgi šiandien daugelyje Vilniaus gatvių eismo juostų plotis artimesnis greitkeliui nei europietiškai miesto gatvei. Todėl pokyčiu, apie kurį kalbama dokumente, siekiama, kad eismo juostų plotis (nepainioti su jų skaičiumi) atitiktų siekiamą greitį ir eismo sudėtį. Pavyzdžiui, 50 km/h gatvėse eismo juosta turėtų būti 3 m pločio (tokio pločio juostos yra Antakalnio arba Kauno g.), viešojo transporto juosta bus platesnė – 3,25 m), o sutaupytą perteklinio asfalto erdvę bus galima panaudoti skirtingiems poreikiams gatvėje: želdiniams, parkavimo vietoms, platesniems pėsčiųjų takams.

Arčiausiai gyvenamosios aplinkos esančiose gatvėse, skirtas pirmiausia privažiuoti, numatomas 20 arba 30 km/h greitis, taip didinant jų saugumą, užtikrinant jaukesnę, tylesnę ir patogesnę visiems eismo dalyviams gyvenamąją aplinką. Daugelis tyrimų patvirtina tai, kad, esant mažesniam greičiui, net ir įvykus eismui įvykiui, pasekmės bus ne tokios skaudžios, ypač jei tai susiję su pėsčiuoju, dviratininku ar motociklininku. Statistika rodo, kad išlieka 90 proc. tikimybė išgyventi, jei eismo dalyvį partrenks 30 km/h greičiu judantis automobilis, tuo tarpu esant 50 km/h greičiui tikimybė išgyventi lieka mažesnė nei 20 proc.

Nors sąvoka „ramaus eismo gatvė“ labiausiai gąsdina grėsme ilgiau užtrukti kelyje, užsienio patirtys rodo, kad neretu atveju įvyksta priešingas efektas – eismas tampa sklandesnis: transporto priemonių greičio ribojimas nors ir sumažina vidutinį automobilio greitį ar atskirais atvejais gali pailginti kelionės laiką, tačiau iš tikrųjų mažesnis greitis leidžia tolygiau judėti – atsiranda mažiau poreikio stabdyti ir įsibėgėti, taip vairuotojai greičiau įvertina kelyje atsiradusią kliūtį, vieni su kitais gali užmegzti akių kontaktą, sklandžiau įsirikiuoti. Kitų miestų praktikoje randame duomenų, kad sumažinus greitį apie 10 proc. sumažėja spūstys ir padidėja eismo pralaidumas. Tolygesnis važiavimas gali prisidėti ir prie oro taršos mažėjimo.

Gatvėje yra daugybė elementų – juos suvienodindami suteikiame vientisumo, pabrėžiame gatvės ritmą, siluetą. Projektuojami tik juodi elementai, o esami palaipsniui perdažomi. Numatoma dažyti miesto baldus, informacinius stendus, apšvietimo ir ženklų stulpus. Nedažomi sėdėjimui skirti elmentai, dviračių stovai.

Pirmieji eksperimentai nudažius kai kuriuos stulpus juoda spalva parodė, kad svarbu ir tvarkingas elementų išdėstymas. Todėl prieš keičiant ar perdažant esamus elementus būtina įvertinti jų reikalingumą ar išdėstymą.

Visos gatvės, kuriose vyksta remontai, pertvarkymai, taip pat įrengiant naujas ir kai jose darbus organizuoja Vilniaus savivaldybė, patikrinamos per 12 gatvių principų.

Kad standartas būtų aktualus ir naudojamas, planuojama praėjus metams po patvirtinimo apibendrinti jo taikymo rezultatus, iš naujo įvertinti transformacijos principus ir papildyti trūkstamais aspektais. Savo pastebėjimus galite siųsti bendruoju savivaldybės el. paštu [email protected]

Sveikintini eksperimentai tiek taikant naujas praktikas, tiek randant geresnių sprendinių, nei aprašytieji standarte.