Naujas vilniaus gatvių standartas

Naujos kokybės gatvės Vilniui ir vilniečiams!

 

Gatvė – tai pagrindinė miesto viešoji erdvė, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas. Šiandien nemaža dalis gatvių panašesnės į kelius, kur judėti kitaip nei automobiliu nėra itin patogu. Per gatves patiriame miestą, todėl jos turi būti saugios ir patogios pirmiausia žmonėms, o ne transporto priemonėms.

 

Keičiame vieną pamatinių sąvokų: šaligatviu vadinsime tai, kas iš tikrųjų yra šalia gatvės – paprastai pastatus (ar kitą aplinką), tuo tarpu erdvę, kuria juda pėstieji, vadiname gerokai tikslesniu pavadinimu – pėsčiųjų taku.

 

Standartas praplečia požiūrį ir į susiformavusį teisinį reguliavimą, leidžia eksperimentuoti ir pagal geriausius rastus sprendinius, taikomus Vilniuje, Lietuvoje ir užsienyje tobulinti esamas taisykles.

Nauji gatvių principai

01

MEDIS VISADA YRA PIRMAS

Skaityti daugiau >

MEDIS VISADA YRA PIRMAS

Nuo medžio pradedame projektavimą ar remontą: saugome esamus, randame vietų naujiems, prie medžių taikomi visi kiti elementai (baldai, apšvietimas, tinklai, takai).

02

MEDŽIAI IR KRŪMAI – TARP AUTOMOBILIŲ IR PĖSČIŲJŲ

Skaityti daugiau >

MEDŽIAI IR KRŪMAI – TARP AUTOMOBILIŲ IR PĖSČIŲJŲ

Medžiai ir krūmai kuria žaliąjį gatvės perimetrą, saugo nuo automobilių pėsčiuosius, suteikia pavėsį. Veja palei važiuojamąją dalį keičiama krūmais, nepažeidžiant esamų
medžių.

03

VAŽIUOJAMOSIOS DALYS BE PERTEKLINIO PLOČIO

Skaityti daugiau >

VAŽIUOJAMOSIOS DALYS BE PERTEKLINIO PLOČIO

Juostų pločiai pritaikomi pagal gatvės greitį ir transporto rūšis, o ne pagal gatvės kategoriją.

Automobiliams: 30 km/h gatvėje – 2,75 m; 50 km/h gatvėje – 3,0 m.

Juostų pločiai viešajam transportui – ne mažiau 3,25 m.

Sutaupytos vietos naudojamos pagal šią hierarchiją: pėstiesiems, želdiniams palei pėsčiųjų taką, dviračių takams, parkavimui, želdiniams skiriamojoje juostoje.

04

PAKANKAMAI SAUGIŲ PĖSČIŲJŲ PERĖJIMŲ

Skaityti daugiau >

PAKANKAMAI SAUGIŲ PĖSČIŲJŲ PERĖJIMŲ

Pėsčiųjų perėjimai įrengiami tankiau, užtikrinant patogesnius judėjimo pėsčiomis ryšius. Pėsčiųjų perėja turi simbolizuoti pėsčiojo pirmumą.

Pėstysis turi kirsti kuo mažesnį važiuojamosios dalies plotą

05

APŠVIETIMAS – PIRMIAUSIA PĖSČIAJAM

Skaityti daugiau >

APŠVIETIMAS – PIRMIAUSIA PĖSČIAJAM

Šviesa užtikrina saugumą. Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų takus ir perėjas, ne tik gatvę. Įrengiamas atskiras apšvietimas pėsčiųjų ir dviračių takams – ant atskirų atramų ar papildant esamą gatvės apšvietimą.

06

VISI GATVĖS ELEMENTAI – JUODI

Skaityti daugiau >

VISI GATVĖS ELEMENTAI – JUODI

Gatvėse yra daugybė elementų, juos suvienodindami suteikiame gatvėms vientisumą, pabrėžiame gatvės ritmą ir siluetą. Naujai projektuojami tik juodi elementai, o esami
palaipsniui perdažomi.

Visi gatvės elementai – miesto baldai, šiukšliadėžės, informaciniai stendai, apšvietimo ir ženklų stulpai – išskyrus dviračių stovus, dažomi vienoda juoda spalva – RAL 9004
MATT.

07

DANGOS ĮTVIRTINA PĖSČIŲJŲ PIRMUMĄ

Skaityti daugiau >

DANGOS ĮTVIRTINA PĖSČIŲJŲ PIRMUMĄ

Įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves takai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia – automobilio vairuotojas turi jaustis svečias. Pirmenybės teikimą kitiems eismo dalyviams simbolizuoja trinkelių danga, todėl ji sveikintina ir
ramaus eismo gatvėse, iškiliose perėjose.

08

AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS ĮRENGIAMAS DAUGUMOJE GATVIŲ, ĮPRASTAI LYGIAGRETUS

Skaityti daugiau >

AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS ĮRENGIAMAS DAUGUMOJE GATVIŲ, ĮPRASTAI LYGIAGRETUS

Parkavimo vietų gali būti įrengiama visose 30 km/h ir 50 km/h gatvėse.

Jos skirstomos grupėmis po 2 – 3 vietas, jas skiria želdinių salelė, mažiausiai 3 m ilgio. Šios vietos įprastai įrengiamos iš trinkelių dangos.

09

DANGOS KURIA GATVĖS CHARAKTERĮ

Skaityti daugiau >

DANGOS KURIA GATVĖS CHARAKTERĮ

Skirtingos dangos kuria gatvės charakterį ir atspindi judėjimo greitį.

Danga parenkama pagal kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją, kvartalo savitumus ir norimą judėjimo
greitį. Ji patogi, estetiška ir kokybiška.

Pėsčiųjų takas projektuojamas iš kelių plytelių tipų – baldų zonoje ir palei fasadą gali būti naudojamos kito mastelio plytelės. Kiekvienas dangos elementas turi derėti tarpusavyje.

10

VIZUALINĖ ŠVARA – LAISVĖ NUO PERTEKLINIŲ ELEMENTŲ

Skaityti daugiau >

VIZUALINĖ ŠVARA – LAISVĖ NUO PERTEKLINIŲ ELEMENTŲ

Mažiau yra geriau, todėl tikrinama, ar siūlomi gatvės elementai tikrai neišvengiami.

Gatvės elementai yra daugiafunkciai ir nekartoja vienas kito paskirties: pvz., krūmai atstoja apsauginę tvorelę, 30 cm pločio bortas – techninį šaligatvį, ant apšvietimo stulpų tvirtinami ženklai.

 

11

GATVĖS ,,METRAS” - ŠEIMININKAMS

Skaityti daugiau >

GATVĖS ,,METRAS” - ŠEIMININKAMS

Pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi 0,5 – 3 m zona tarp gatvės ir fasado (galima rūpintis želdinių juosta prie gatvės, sodinimą susiderinus su savivaldybe).

Gyventojai gali želdinti fasadus vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, išnešti vazonų su augalais, staliukų, kėdžių, suoliukų taip, kad tai netrukdytų pėsčiųjų eismui.

12

MAŽIAUSIOS ĮMANOMOS SANKRYŽOS IR POSŪKIŲ SPINDULIAI

Skaityti daugiau >

MAŽIAUSIOS ĮMANOMOS SANKRYŽOS IR POSŪKIŲ SPINDULIAI

Transportui tik tiek, kiek numato minimalūs STR reikalavimai, visa išsaugota erdvė skiriama žmonėms, medžiams, krūmams ir kokybei.

D.U.K.

Kas yra Vilniaus gatvių standartas?

Šis standartas – tai naujos, aukščiausios kokybės gatvės Vilniui ir vilniečiams. Juo grąžiname požiūrį, kad gatvė yra pagrindinė miesto viešoji erdvė, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas. Gatve laikome viską, kas yra tarp pastatų fasadų: pėsčiųjų ir dviračių takus ar juostas, želdinių juostas, važiuojamąją dalį.

Per gatves patiriame miestą, todėl jos turi būti saugios ir patogios pirmiausia žmonėms, o ne transporto priemonėms.

Standarte – praktikų rinkinys ir gatvių vizija, kurias realizuodamas Vilnius siekia turėti geriausias, žaliausias ir patogiausias miesto viešąsias erdves.

Dokumentą sudaro dvi dalys: 12 miesto gatvių principų ir 5 teminiai skyriai, detalizuojantys šiuos principus.

Kas kūrė Vilniaus gatvių standartą?

Standartą kūrė skirtingų sričių specialistai – architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, apšvietimo specialistai, su projektų įgyvendinimu susiję Savivaldybės atstovai. Todėl dokumentas tapo visapusiu ir integruotu praktiniu gidu.

Prie jo išpildymo prieita per teminių dalių ir joms reikalingų sprendinių analizę, geriausių praktikų paieškas tiek Vilniuje, tiek užsienyje ir bendras diskusijas, per kurias surasti būdai, kaip teoriją pritaikyti praktiškai.

Standarto kūrėjai: MMAP – Martyno Marozo architektūra ir planavimas, Do Architects, Gyvas miestas, Vilniaus apšvietimas.

Ar naujasis gatvių standartas neprieštarauja kitiems teisės aktams?

Šis standartas yra pagrindinis dokumentas projektuojant Vilniaus gatves. Kiti patvirtinti savivaldybės dokumentai (rekomendacijos dėl pėsčiųjų, dviračių projektų, dangų ir pan.) taikomi tiek, kiek neprieštarauja standartui ar praplečia jo sprendinius.

Jei standartas prieštarauja kitiems teisės aktams (pvz., statybos techniniais reglamentais), tokie atvejai aptariami individualiai su atsakingais Savivaldybės padaliniais ar darbo grupėse, prisitaikant prie galiojančio teisinio reguliavimo iki kol reguliavimas bus patobulintas. Dėl teisės aktų neatitikimų operatyviai kreipiamasi į institucijas inicijuojant jų pakeitimus.

Standartas praplečia požiūrį ir į susiformavusį teisinį reguliavimą, leidžia eksperimentuoti ir tobulinti esamas taisykles pagal geriausius Vilniuje, Lietuvoje ir užsienyje taikomus sprendinius.


Ar standartas taikomas visoms gatvėms ir parengtiems projektams?

Visi mieste vykdomi gatvių infrastruktūros ar jos elementų tvarkymo darbai vykdomi tik tuomet, kai užpildomas 12 principų kontrolinis sąrašas (žiūrėti 20–21 dokumento psl.)

Už kiekvieno iš 12 principų įvertinimą atsakingas tam tikras Savivaldybės specialistas. Principo atitikimas, dalinis atitikimas ar neatitikimas principui užfiksuojamas. Pagal pastabas diskutuojama ir siūloma, kaip koreguoti projektus ar sprendinius. Jei nėra būdų pašalinti neatitikimams, užfiksuojama priežastis.

Prie standarto reikalavimų siekiama priartinti ir tuos projektus, kurie parengti iki standarto paskelbimo, kiek tai leidžia aplinkybės – pavyzdžiui, pakreipti tako trajektoriją saugant medį, taką numatyti toliau nuo gatvės įrengiant krūmų ir medžių juostą ir panašiai.

Kodėl išskirti 12 gatvių principų?

12-oje principų atsispindi visi esminiai iššūkiai, kylantys šiandien projektuojant ir transformuojant gatves pagal naujus kokybės standartus.

Taikydami 12 principų patikriname, ar parengti projektai ir planuojami darbai gatvėse atitinka miesto gatvių viziją. Teminiai standarto skyriai – geometrijos, želdinių, medžiagų, mažosios architektūros ir apšvietimo – praktiškai paaiškina, kaip spręsti esminius gatvių projektavimo iššūkius ir kokius sprendinius parinkti.

Tobulinant standartą principai taip pat galės būti peržiūrėti, juos pritaikant prie kylančių iššūkių.

Ar sulėtėjus automobilių greičiui gatvėse neatsiras papildomų spūsčių?

Daugelyje pagrindinių miesto gatvių greitis yra 50 km/h, ramaus eismo gatvėse, esančiose arčiausiai gyvenamosios aplinkos – 20 arba 30 km/h (dalyje jų iš anksčiau likęs 40 km/h greitis). Standartas numato, kad miesto gatvėse greitis toks ir liks – 50 arba 20–30 km/h.

Visgi šiandien daugelyje Vilniaus gatvių eismo juostų plotis artimesnis greitkeliui nei europietiškai miesto gatvei. Todėl pokyčiu, apie kurį kalbama dokumente, siekiama, kad eismo juostų plotis (nepainioti su jų skaičiumi) atitiktų siekiamą greitį ir eismo sudėtį. Pavyzdžiui, 50 km/h gatvėse eismo juosta turėtų būti 3 m pločio (tokio pločio juostos yra Antakalnio arba Kauno g.), viešojo transporto juosta bus platesnė – 3,25 m), o sutaupytą perteklinio asfalto erdvę bus galima panaudoti skirtingiems poreikiams gatvėje: želdiniams, parkavimo vietoms, platesniems pėsčiųjų takams.

Arčiausiai gyvenamosios aplinkos esančiose gatvėse, skirtas pirmiausia privažiuoti, numatomas 20 arba 30 km/h greitis, taip didinant jų saugumą, užtikrinant jaukesnę, tylesnę ir patogesnę visiems eismo dalyviams gyvenamąją aplinką. Daugelis tyrimų patvirtina tai, kad, esant mažesniam greičiui, net ir įvykus eismui įvykiui, pasekmės bus ne tokios skaudžios, ypač jei tai susiję su pėsčiuoju, dviratininku ar motociklininku. Statistika rodo, kad išlieka 90 proc. tikimybė išgyventi, jei eismo dalyvį partrenks 30 km/h greičiu judantis automobilis, tuo tarpu esant 50 km/h greičiui tikimybė išgyventi lieka mažesnė nei 20 proc.

Nors sąvoka „ramaus eismo gatvė“ labiausiai gąsdina grėsme ilgiau užtrukti kelyje, užsienio patirtys rodo, kad neretu atveju įvyksta priešingas efektas – eismas tampa sklandesnis: transporto priemonių greičio ribojimas nors ir sumažina vidutinį automobilio greitį ar atskirais atvejais gali pailginti kelionės laiką, tačiau iš tikrųjų mažesnis greitis leidžia tolygiau judėti – atsiranda mažiau poreikio stabdyti ir įsibėgėti, taip vairuotojai greičiau įvertina kelyje atsiradusią kliūtį, vieni su kitais gali užmegzti akių kontaktą, sklandžiau įsirikiuoti. Kitų miestų praktikoje randame duomenų, kad sumažinus greitį apie 10 proc. sumažėja spūstys ir padidėja eismo pralaidumas. Tolygesnis važiavimas gali prisidėti ir prie oro taršos mažėjimo.

Kodėl gatvės elementų spalva – juoda?

Gatvėje yra daugybė elementų – juos suvienodindami suteikiame vientisumo, pabrėžiame gatvės ritmą, siluetą. Projektuojami tik juodi elementai, o esami palaipsniui perdažomi. Numatoma dažyti miesto baldus, informacinius stendus, apšvietimo ir ženklų stulpus. Nedažomi sėdėjimui skirti elmentai, dviračių stovai.

Pirmieji eksperimentai nudažius kai kuriuos stulpus juoda spalva parodė, kad svarbu ir tvarkingas elementų išdėstymas. Todėl prieš keičiant ar perdažant esamus elementus būtina įvertinti jų reikalingumą ar išdėstymą.

Ar visas Vilniaus gatves planuojate atnaujinti vadovaujantis naujuoju gatvių standartu? Kurios gatvės yra prioritetinės?

Visos gatvės, kuriose vyksta remontai, pertvarkymai, taip pat įrengiant naujas ir kai jose darbus organizuoja Vilniaus savivaldybė, patikrinamos per 12 gatvių principų.

Ar dar gali pasikeisti standarto reikalavimai? Ar galiu pateikti pastebėjimų standartui?

Kad standartas būtų aktualus ir naudojamas, planuojama praėjus metams po patvirtinimo apibendrinti jo taikymo rezultatus, iš naujo įvertinti transformacijos principus ir papildyti trūkstamais aspektais. Savo pastebėjimus galite siųsti bendruoju savivaldybės el. paštu savivaldybe@vilnius.lt.

Sveikintini eksperimentai tiek taikant naujas praktikas, tiek randant geresnių sprendinių, nei aprašytieji standarte.

Įkvepiantys pavyzdžiai

Važiuojamosios dalys – be perteklinio pločio
Medis visada yra pirmas
Automobilių parkavimas – daugumoje gatvių įprastai lygiagretus
Gatvės „metras“ – šeimininkams
Važiuojamosios dalys – be perteklinio pločio
Apšvietimas – pirmiausia pėsčiajam